Pasak G. Navaičio, reikėtų atskirti du pagrindinius dalykus, kodėl žmonės apskritai nusprendžia tapti psichologais.
„Reikėtų skirti du dalykus, jie kaip ir savaime suprantami: kodėl žmonės stoja į psichologiją ir kodėl dirba.
Pradėkime nuo dirbančių. Dalis dirbančių psichologais – nėra konsultuojantys psichologai. Jie dėsto paskaitas, atlieka tyrimus, dirba tokius darbus, kurių nesietume tiesiogiai su pagalba žmonėms.
Čia nebūtų turbūt esminių skirtumų nuo, pavyzdžiui, žmogaus, dirbančio kokiam nors mokslinio tyrimo institute, sociologijos kokią kitą profesiją įgijusio žmogaus“, – akcentavo jis.
Tiesiogiai ir netiesiogiai su žmonėmis dirbantys psichologai
Kita grupė psichologų, kurią atskiria G. Navaitis, yra tie, kurie nekonsultuoja žmonių psichologiniais klausimais, bet vis tiek dirba tai, kas yra susiję su jų profesija.
„Tiesiogiai su žmonėmis, vėlgi reikėtų skirti, kurie stoja į tą specialybę ir mokosi, bet nemaža dalis jų ir nedirba, dirba artimose srityse. Tada paprastas klausimas, kodėl jie to, reiškia, nedirba?
Nesiečiau atsisakymo tiesioginio darbo vien dėl to, kad, yra nematomos galimybės gauti didesnes pajamas. Matyt, jie tiesiog supranta, kad tai nėra jų pašaukimas, ir ten savęs nerealizuoja“, – pasvarstė ekspertas.
„Keistų“ žmonių pasirinkimas stoti į psichologiją
Kaip teigė G. Navaitis, egzistuoja kita žmonių grupė, kuri keistai pasirenka sprendimą studijuoti būtent šią specialybę, su viltimi, kad tai padės išspręsti individualias problemas.
„Kaip minėjau, tarp stojančiųjų yra grupė, kuri keistai stoja į šitą specialybę – kad spręstų savo problemas asmenines. Kodėl sakau keistai, nes čia tas pats, jei žmogui skauda dantį ir jis stos į odontologiją, o tai nebus prasmingas dalykas“, – paaiškino G. Navaitis.
Psichologų perdegimas
Specialisto teigimu egzistuoja psichologų perdegimas, taip pačiai kaip ir medikų perdegimas.
„Šioje srityje, kadangi dažnai konsultavimas yra medicininėse įstaigose arba artimas medicininėmis įstaigom, o, kaip žinote, šitose srityse darbo krūviai yra dideli, kyla ir kitų problemų, todėl apie medikų perdegimą kalbama pakankamai daug.
Čia galima kalbėti apie tam tikrą ir psichologų perdegimą, kurie dirba sveikatos apsaugos sistemoje“, – pabrėžė G. Navaitis.
Dingo psichologė Lina Velykytė
Tv3.lt portalas primena, kad dingo psichologė Lina Velykytė. Apie tai šeimos nariai pasidalino socialiniuose tinkluose:
„Dingo Lina Velykytė gim. 1987-12-29 (36 m.), gyvenama ir paskutinė žinoma vieta – Vilnius. Ūgis apie 170 cm. Nuo spalio 31 d. nepavyksta susisiekti. Ką nors mačiusius ar galinčius suteikti bent kokios informacijos, prašau informuoti policiją telefonu 112 arba mane žinute“, – į gyventojus kreipėsi Donatas Velykis.
Policijos pareigūnai pranešimą apie dingusią moterį (gim. 1987 m.) gavo lapkričio 1 d. 20.25 val.
Policija panešė, kad vykdomų procesinių veiksmų ir jų rezultatų pakomentuoti neturi juridinio pagrindo, nes Vilniaus m. 5-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio asmens. Sudarytas tyrimo planas, pareigūnai aiškinasi aplinkybes.
